Kas yra dvigubas algoritmas Oceanic kompiuteriuose? Ir kaip jis keičia nardymo būdą?
Tai du labai svarbūs klausimai. Per daugelį metų atsirado klaidinančių straipsnių ir diskusijų apie tai, kaip veikia algoritmas nardymo kompiuteryje ir kokią įtaką jis turi jūsų nardymo eigai.
Pažvelkime atidžiau į algoritmus. Nardymo kompiuteriai registruoja nardymo gylį ir laiką ir naudoja šiuos matavimus, kad, pasitelkdami algoritmą, nustatytų bedekompresinius limitus ir dekompresijos laiką. Algoritmus kuria mokslininkai, kurie renka didelį kiekį nardymo duomenų, juos vidutiniškai apskaičiuoja ir atlieka tyrimus. Dauguma naujų algoritmų remiasi jau esamais modeliais, kuriuose atliekamos modifikacijos, siekiant pritaikyti juos konkrečiam nardymo tipui. Nauji algoritmai taip pat gali būti skirtingų modelių derinys, todėl galima padidinti nardymo laiką ir saugumą.
Šiuo metu kiekvienas gaminamas Oceanic nardymo kompiuterio modelis turi įdiegtus ne vieną, o du algoritmus. Vienas naudojamas ilgesniems, gilesniems nardymams su ilgesne paviršiaus pertrauka, o kitas – kartotiniams nardymams su trumpesne paviršiaus pertrauka. Jūs pasirenkate, kurį algoritmą norite naudoti, priklausomai nuo atliekamo nardymo tipo. Taip pat galite pasirinkti algoritmą, atitinkantį jūsų nardymo partnerio kompiuterio algoritmą.
Šie du algoritmai remiasi skirtingais modeliais:
Pažvelkime į realius scenarijus:
Nardymo safaris laive (rekreacinis nardymas). Po savaitės kartotinių nardymų iki 30 metrų gylio, naras gali būti taip prisotintas azoto, kad jo kompiuteris pradeda rodyti vis trumpesnį bedekompresinį laiką. Dažni nardymai ir trumpos paviršiaus pertraukos lemia, kad naras nepakankamai pašalina azoto iš organizmo tarp nardymų, o tai turi įtakos vėlesnių nardymų laikui. Pelagic DSAT algoritmas buvo sukurtas būtent tokioms situacijoms – dažni nardymai iki maksimalaus 30 metrų gylio. Naras, kuris naudoja kompiuterį su šiuo algoritmu, pastebės, kad po kelių dienų safaryje jis rodo ilgesnį laiką, palyginti su kitų gamintojų kompiuteriais.
Žemiau pateiktas grafikas rodo, kaip gerai šis algoritmas yra pritaikytas seklesniems nardymams. 30 metrų gylyje visi kompiuteriai rodo panašų bedekompresinį laiką, tačiau pakilus iki 18 metrų gylio, kompiuteris su Pelagic DSAT algoritmu pradeda rodyti ilgesnį laiką. 12 metrų gylyje bedekompresinis laikas bus žymiai ilgesnis nei naudojant kitą kompiuterį ar Pelagic Z+ algoritmą Oceanic kompiuteryje.
Nardymas per vieną dieną arba savaitgalį. Dauguma iš mūsų dirba per savaitę ir nardo savaitgaliais. Tai reiškia, kad norime kuo geriau išnaudoti šias dvi brangias dienas ir atlikti nardymus su maksimaliu dugno laiku, pavyzdžiui, ant mėgstamo laivo nuolaužos. Pelagic Z+ algoritmas yra puikus gilesniems nardymams sunkesnėmis sąlygomis, tokiomis kaip žema temperatūra. Dažniausiai taip pat turime ilgesnę paviršiaus pertrauką, kad ką nors suvalgytume, sušiltume, pasikalbėtume apie nardymą. Algoritmas tai atsižvelgia, kad saugiai užtikrintų jums kuo daugiau dugno laiko po vandeniu. Pelagic Z+ generuoja profilius, panašius į Suunto ir Mares kompiuterių algoritmus.
Oceanic nardymo kompiuteriai suteikia jums pasirinkimą priklausomai nuo atliekamo nardymo. Jei atliekate seklesnius, kartotinius nardymus per kelias dienas, geriau tinka Pelagic DSAT algoritmas, o gilesniems nardymams su ilgesnėmis paviršiaus pertraukomis gausite daugiau naudos naudodami Pelagic Z+ algoritmą.
Straipsnį parengė www.simplyscuba.com
Tai du labai svarbūs klausimai. Per daugelį metų atsirado klaidinančių straipsnių ir diskusijų apie tai, kaip veikia algoritmas nardymo kompiuteryje ir kokią įtaką jis turi jūsų nardymo eigai.
Pažvelkime atidžiau į algoritmus. Nardymo kompiuteriai registruoja nardymo gylį ir laiką ir naudoja šiuos matavimus, kad, pasitelkdami algoritmą, nustatytų bedekompresinius limitus ir dekompresijos laiką. Algoritmus kuria mokslininkai, kurie renka didelį kiekį nardymo duomenų, juos vidutiniškai apskaičiuoja ir atlieka tyrimus. Dauguma naujų algoritmų remiasi jau esamais modeliais, kuriuose atliekamos modifikacijos, siekiant pritaikyti juos konkrečiam nardymo tipui. Nauji algoritmai taip pat gali būti skirtingų modelių derinys, todėl galima padidinti nardymo laiką ir saugumą.
Šiuo metu kiekvienas gaminamas Oceanic nardymo kompiuterio modelis turi įdiegtus ne vieną, o du algoritmus. Vienas naudojamas ilgesniems, gilesniems nardymams su ilgesne paviršiaus pertrauka, o kitas – kartotiniams nardymams su trumpesne paviršiaus pertrauka. Jūs pasirenkate, kurį algoritmą norite naudoti, priklausomai nuo atliekamo nardymo tipo. Taip pat galite pasirinkti algoritmą, atitinkantį jūsų nardymo partnerio kompiuterio algoritmą.
Šie du algoritmai remiasi skirtingais modeliais:
- Pelagic DSAT – šis algoritmas pagrįstas tyrimais, kurie buvo panaudoti kuriant PADI Rekreacinio Nardymo Planuoklį (RDP), naudojamą tūkstančių narų visame pasaulyje. Oceanic ir kiti kompiuterių gamintojai naudoja šį algoritmą jau daugelį metų.
- Pelagic Z+ – šis algoritmas buvo sukurtas siekiant saugiai prailginti nardymo laiką tam tikrame gylyje net atliekant kartotinius nardymus. Jis atsižvelgia į tokių veiksnių kaip šaltas vanduo ir naro atliekamas fizinis krūvis poveikį. Šis algoritmas naudoja tą pačią duomenų bazę kaip ir Buhlmann ZHL-16C algoritmas ir generuoja nardymo profilius, artimus tiems, kuriuos kuria kitų gamintojų nardymo kompiuterių algoritmai.
Pažvelkime į realius scenarijus:
Nardymo safaris laive (rekreacinis nardymas). Po savaitės kartotinių nardymų iki 30 metrų gylio, naras gali būti taip prisotintas azoto, kad jo kompiuteris pradeda rodyti vis trumpesnį bedekompresinį laiką. Dažni nardymai ir trumpos paviršiaus pertraukos lemia, kad naras nepakankamai pašalina azoto iš organizmo tarp nardymų, o tai turi įtakos vėlesnių nardymų laikui. Pelagic DSAT algoritmas buvo sukurtas būtent tokioms situacijoms – dažni nardymai iki maksimalaus 30 metrų gylio. Naras, kuris naudoja kompiuterį su šiuo algoritmu, pastebės, kad po kelių dienų safaryje jis rodo ilgesnį laiką, palyginti su kitų gamintojų kompiuteriais.
Žemiau pateiktas grafikas rodo, kaip gerai šis algoritmas yra pritaikytas seklesniems nardymams. 30 metrų gylyje visi kompiuteriai rodo panašų bedekompresinį laiką, tačiau pakilus iki 18 metrų gylio, kompiuteris su Pelagic DSAT algoritmu pradeda rodyti ilgesnį laiką. 12 metrų gylyje bedekompresinis laikas bus žymiai ilgesnis nei naudojant kitą kompiuterį ar Pelagic Z+ algoritmą Oceanic kompiuteryje.
Nardymas per vieną dieną arba savaitgalį. Dauguma iš mūsų dirba per savaitę ir nardo savaitgaliais. Tai reiškia, kad norime kuo geriau išnaudoti šias dvi brangias dienas ir atlikti nardymus su maksimaliu dugno laiku, pavyzdžiui, ant mėgstamo laivo nuolaužos. Pelagic Z+ algoritmas yra puikus gilesniems nardymams sunkesnėmis sąlygomis, tokiomis kaip žema temperatūra. Dažniausiai taip pat turime ilgesnę paviršiaus pertrauką, kad ką nors suvalgytume, sušiltume, pasikalbėtume apie nardymą. Algoritmas tai atsižvelgia, kad saugiai užtikrintų jums kuo daugiau dugno laiko po vandeniu. Pelagic Z+ generuoja profilius, panašius į Suunto ir Mares kompiuterių algoritmus.
Oceanic nardymo kompiuteriai suteikia jums pasirinkimą priklausomai nuo atliekamo nardymo. Jei atliekate seklesnius, kartotinius nardymus per kelias dienas, geriau tinka Pelagic DSAT algoritmas, o gilesniems nardymams su ilgesnėmis paviršiaus pertraukomis gausite daugiau naudos naudodami Pelagic Z+ algoritmą.
Straipsnį parengė www.simplyscuba.com
